Tik nepriklausomoje Lietuvoje pradėjo formuotis oficialios lietuvių raštvedybos kalba ir raštvedybos sistema. Sovietų okupacijos metais vėl dauguma oficialiųjų dokumentų buvo rašomi rusų kalba. Lietuvių kalba parašyti dokumentai būdavo teršiami svetimybėmis ir pažodiniais vertimais iš rusų kalbos.
Lietuvos TRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas 1989-01-25 įsaku „Dėl Lietuvos TSR valstybinės kalbos vartojimo“ įsipareigojo, o 1990-03-11 Nepriklausomybės paskelbimo aktas sudarė sąlygas, kad visų įstaigų dokumentai būtų rašomi lietuvių kalba.
Dokumentai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Dokumentai turi būti rengiami laikantis teisės norminiuose aktuose atitinkantiems dokumentams nustatytų reikalavimų.
Įstaigos (valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, valstybės įgaliotų asmenų) oficialių dokumentų įforminimo ir rengimo bendruosius reikalavimus nustato dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 (Žin., 2011-07-15, Nr. 88-4229).
Šiose taisyklėse nustatyti dokumentų įforminimo ir rengimo reikalavimai nevalstybinėms organizacijoms, privatiems juridiniams asmenims yra rekomendaciniai, išskyrus tuos dokumentus, kurių rengimą nustato teisės norminiai aktai. [kas būtų jeigu pateiktumėte raštą neatitinkantį šių taisyklių?... Manau, biurokratas-valdininkas turėtų svarų pagrindą išvaryti jus pro duris... Tačiau gyvename XXI amžiuje ir valdininkai darosi panašesni į paprastus žmones t.y. lanksčiau traktuoja formalias taisykles ir labiau žiūri į esmę. Žinoma, su sąlyga jeigu nepuolate draskyti akių. Kam tai patiktų?...]
Dokumentų spausdinimas. Pagal dokumentų rengimo taisykles dokumentams spausdinti naudojami šių formatų popieriaus lapai:
- A4 (210 x 297 mm), A5 (148 x 210 mm), A5 L (210x148 mm), paliekant tokio pločio paraštes: kairioji – 30 mm, dešinioji – ne mažesnė kaip 10 mm, viršutinė – ne mažesnė kaip 20 mm, apatinė – ne mažesnė kaip 20 mm;
- A4 L (297 x 210 mm), paliekant tokio pločio paraštes: kairioji – ne mažesnė kaip 20 mm, dešinioji – ne mažesnė kaip 10 mm, viršutinė – ne mažesnė kaip 30 mm, apatinė – ne mažesnė kaip 20 mm.
Dokumento, spausdinamo keliuose lapuose, numeruojamas antrasis ir tolesni lapai. Viršutinės paraštės viduryje rašomi arabiški skaitmenys be taškų ir brūkšnelių. Dokumento lapai gali būti numeruojami nurodant lapo numerį ir bendrą dokumento lapų skaičių, pvz.: 1-5 (1 – lapo numeris, 5 – bendras dokumento lapų skaičius).
(Dalinė informacija su pataisymais ir atnaujinimais pateikiama iš šio šaltinio)
Internete radau labai tvarkingą praktinį raštvedybos patarimų ir pavyzdžių konspektą (pilną galite rasti čia Karoliniškių gimnazijos mokytojo Algimanto Urbanavičiaus svetainė: Raštvedyba). Kadangi tai yra klasikinė tema, išsamiai ir detaliai aprašyta įvairiose taisyklėse, vadovėliuose, ir nepretenduoju pateikti kaško visiškai naujo, todėl čia pateikiu tik kelis svarbiausius momentus, ištraukas iš aukščiau minėto autoriaus konspekto:
Įsimintinos rašybos smulkmenos
Adreso rašymas. Kai nurodomas kokios nors gatvės, prospekto, alėjos ar pan. pavadinimas, būtina nurodyti ir nomenklatūrinio žodžio sutrumpinimą: Gedimino pr. 10, ne Gedimino 10; Antakalnio g. 20-15, ne Antakalnio 20-15; Rožių al. 15, ne Rožių 15.
Jei vietovės ar gatvės pavadinimas dvižodis, abu žodžiai pradedami rašyti didžiosiomis raidėmis: Kazlų Rūda, Geležinio Vilko g., ne Kazlų rūda, Geležinio vilko g.
Jei gatvė pavadinta žmogaus pavarde, į pavadinimą įeina ir pirmoji vardo raidė: V. Kudirkos g., J. Basanavičiaus g., ne Kudirkos g., Basanavičiaus g. Jei gatvė pavadinta žmogaus slapyvardžiu, vardo raidės nereikia rašyti: Maironio g., Žemaitės g.
Datos rašymas. Kai data rašoma mišriuoju būdu ar žymimi tik metai arba metai su mėnesio pavadinimu, tarp skaičių, žyminčių metus ir dienas, ir sutrumpinimų m. ir d. būtini tarpeliai: 2002 m. gruodžio 1 d., 2001 m. spalio mėn., 2000 m., ne 2002m. gruodžio 1d., 2001m. spalio mėn., 2000m. Kai data rašoma mišriuoju būdu, po mėnesio pavadinimo nerašoma mėn.: 2001 m. sausio 25 d., ne 2001 m. sausio mėn. 25 d.
Lietuviškos kabutės rašomos taip: „....“, atidaromos apačioje dviem mažais devynetukais („ – kodas Alt 0132), uždaromos viršuje dviem mažais šešetukais (“ – kodas Alt 0147), pvz.: sprendimas Nr. 10 „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos“, UAB „Vilmeta“, ne "Vilmeta" ar kitaip.
Skirtinas brūkšnelis - ir vidutinio ilgio brūkšnys – . Kai nurodomas laikotarpis apima keletą metų, tarp metus žyminčių skaičių rašomas vidutinio ilgio brūkšnys (kodas Alt 0150), o tarpų nepaliekama, pvz.:1985–1990 m., ne 1985-1990 m.; 1999–2001 m., ne 1999-2001 m. Brūkšnelis rašomas nurodant pašto kodą: LT-01001.
Tarpai būtini tarp dviejų sutrumpinimų: t. y, š. m., a. k., e. p., doc. dr., l. e. ... pareigas, ne t.y., š.m., a.k., e.p., doc.dr., l.e. ... pareigas. Negalima žodžių junginių sutrumpinimų skirti įstrižuoju brūkšneliu:a. k., ne a/k, p. d., ne p/d.
Tarpas būtinas ir tarp vardo pirmosios raidės ir pavardės: R. Simonaitis, J. Bučienė, ne R.Simonaitis, J.Bučienė.
Nurodant telefonų, faksų numerius po sutrumpinimų tel. arba faks. dvitaškis rašomas, kai pateikiami du ar daugiau numerių; jei nurodomas tik vienas numeris, dvitaškio nereikia, pavyzdžiui: tel.: 210 0000, 210 0001; faks. 222 2222, o ne faks.: 222 2222. Jei telefono ir fakso numeriai sutampa, galima rašyti taip: Tel. / faks. (8 ~ 5) 222 2222.
Ženklas ~ rašomas toje telefono numerio vietoje, kur turi būti toninis signalas, jis skiriamas iš abiejų pusių tarpais. Skliausteliai nurodo, kad suskliausti skaitmenys tos pačios numeracijos zonoje nerenkami, todėl rašant mobiliųjų telefonų numerius jie nevartotini, pvz.: tel.: (8 ~ 37) 333 3333, 444 44 44. Mobil. tel. 8 ~ 666 21 212.
Elektroninį paštą galima trumpinti: el. paštas, e. paštas, el. p., e. p., o ne e-paštas, e-p.
Kanceliarinė kalba
Kanceliarinė kalba – tai oficialioji įstaigų ir jų dokumentų kalba. Ja rašomi administraciniai ir tarnybiniai dokumentai, įvairūs tvarkomieji ir kitokie reikalų raštai. Kanceliarinė kalba kartais tiesiog ir vadinamareikalų raštų kalba.
Kanceliarinė kalba yra bendrinės kalbos atmaina, turinti tam tikrų savo ypatybių. Kadangi tai bendrinės kalbos dalis, jai privalomi bendrieji norminės kalbos reikalavimai, dėsniai ir taisyklės, – kas iš esmės prieštarauja bendrinės kalbos taisyklėms, netinka nė kanceliarinei kalbai. Bet kaip bendrinės kalbos speciali atmaina, ji turi tik šioje srityje tevartojamų raiškos būdų ir ypatumų, pagal kuriuos skiriasi nuo kitų sričių kalbos. Kanceliarinė kalba sau prisitaiko tradicinius raiškos būdus, ieško egzistavusių, bet plačiau nevartotų reiškinių, kuriasi visai naujų žodžių, konstrukcijų ar pasakymų, kurių iki tol kalboje nebuvo. Tik toji kūryba, kaip sakyta, negali pažeisti esminių kalbos dėsnių.
Tos sritys, kur kanceliarinė kalba vartojama (raštvedyba, administraciniai, tarnybiniai ir kiti reikalų raštai), turi savo poreikių, kuriuos kalba turi tenkinti, vadinasi, turi į juos atsižvelgti. Dokumentams svarbu tikslus, nuoseklus, loginis minčių dėstymas, jų kalba turi būti tiksli, konkreti, be dviprasmybių ar emocinių atspalvių. Dokumentai konkrečius dalykus ar reiškinius spraudžia į tam tikrus rėmus, todėl čia vartojamos apibrėžtos sąvokos ir terminai, standartiniai posakiai; nustatyta tvarka kuriamos, net formulėmis verčiamos ištisos teksto atkarpos (dalys).
Kanceliarinę kalbą veikia ir dokumentų įforminimo reikalavimai.
Dokumentų ir raštų tekstas
Tekstas yra svarbiausia dokumento dalis, nusakanti jo turinį ir paskirtį. Teksto turinys ir pateikiama informacija turi būti teisinga, tiksli, jei reikia, paremta kitais dokumentais ar su jais suderinta, įtikinamai argumentuota.
Raštvedybos dokumentų tekstas turi būti kuo trumpesnis, tikslus ir aiškus, parašytas taisyklinga kalba, kanceliariniu stiliumi. Gali būti vartojami būdingi šios srities terminai, žodžiai ir posakiai, vadinamieji kanceliarizmai, kurie nepažeidžia bendrinės kalbos normų, pvz.: vadovaudamasis (ar remdamasis) įstatymu, pagal įstatymą (ne sutinkamai su įstatymu), sutartis surašoma (ar sudaroma) dviem egzemplioriais (ne dviejuose egzemplioriuose), priimtas išimties tvarka (ne keliu). Reikia vengti sunkiai suprantamų, vaizdingų žodžių ir emocingų pasakymų, neįprastų santrumpų.
Dėstomąjį dalyką galima nusakyti trumpai, net vienu sakiniu, arba iš pradžių pateikiami faktai ir argumentai, paskui daromas apibendrinimas ar sprendimas, pasakomas pageidavimas, prašymas. Pavyzdžiui, kvietimas gali būti trumpas ir konkretus – kas, kur, kada kviečiamas, arba galima paaiškinti renginio pobūdį, apibūdinti programą, dalyvius. Pašalpos galima prašyti be jokių paaiškinimų, arba iš pradžių išdėstomi motyvai ir aplinkybės (kad sunkios gyvenimo sąlygos, atsitiko nelaimė ir pan.), o jau paskui pasakoma, ko prašoma. Tam tikri dokumentai, pavyzdžiui, įgaliojimas, aktas, turi standartinį tekstą, prie kurio nieko nebereikia pridėti. Nesvarbu koks yra raštas ar dokumentas, reikia vengti nukrypimų nuo reikalo esmės, nereikalingų smulkmenų ir tuščiažodžiavimo.
Įvairūs dokumentai turi savų teksto ypatybių, savų kanceliarinių pasakymų. Raštai dažnai pradedami taip: Atsakydami į laišką (raštą, prašymą) pranešame; įsakymas – žodžiais: Remdamasis (kuo); Atsižvelgdamas (į ką); pažymėjimas – Pažymima, kad... Žinoma, tai ne vienintelės ir ne visais atvejais pritaikomos formulės. Tie patys dokumentai gali būti pradedami ir kitaip, kitais kanceliarizmais ar laisvais žodžiais, tik svarbu, kad jie išreikštų norimą mintį, būtų aiškūs ir, žinoma, taisyklingi.
Nepriimtini yra kanceliarininkų užmojai kištis į dokumentų tekstų kalbą ir ją nepagrįstai varžyti. Negalima versti pažymėjimą būtinai pradėti vardu ir pavarde ir drausti jo pradžią Pažymima, kad... Taip pat negalima versti dokumentų tekste datą būtinai rašyti trumpuoju būdu ar drausti laiko pradžią nurodyti su prielinksniu nuo, pvz.: Prašau leisti mane atostogų nuo liepos 1 d.
Standartinių dokumentų tekstas gali būti rašomas blankuose, kur iš anksto išspausdinti bendrieji, dokumento esmę pasakantys teiginiai, o į paliktas tuščias vietas reikia įrašyti tik konkretaus asmens vardą ir pavardę, gimimo datą, gyvenamąją vietą.
 |
Pilną galite rasti čia Karoliniškių gimnazijos mokytojo Algimanto Urbanavičiaus svetainė: Raštvedyba
Dar vienas geras rašvedybos "koncentratas" yra čia: Rastvedybos pagrindai (parsisiusti prezentacija PPT)
